Kiekvienas iš mūsų bent kartą pasvajojo apie gyvenimą, trunkantį ilgiau nei šimtmetį, tačiau retas kuris įsivaizduoja, kokia iš tiesų yra tokio ilgaamžiškumo kaina ir paslaptis. Maria Branjas Morera, kuri mirė sulaukusi neįtikėtino 117 metų amžiaus, paliko pasauliui ne tik savo prisiminimus, bet ir unikalią biologinę dovaną. Jos fenomenalus gyvybingumas tapo tikru lobiu mokslininkams, kurie nusprendė pažvelgti giliau į jos ląsteles, kad pagaliau atsakytų į amžinąjį klausimą: kaip apgauti laiką?
Barselonoje įsikūrusio mokslininkų komanda atliko išsamią Marios biologinių mėginių analizę. Buvo ištirtas jos kraujas, šlapimas ir mikrobioma. Tyrimo tikslas buvo nustatyti specifinius genetinius ir biologinius veiksnius, kurie leido moteriai pasiekti tokį garbingą amžių ir išlaikyti pavydėtiną sveikatą. Rezultatai nustebino net patyrusius ekspertus: paaiškėjo, kad egzistuoja milžiniškas skirtumas tarp jos chronologinio amžiaus ir biologinio amžiaus. Tai atveria visiškai naują diskusiją apie tai, kiek mūsų gyvenimo trukmę lemia genetika, o kiek – kasdieniai įpročiai.
Viduržemio jūros dieta ir „supermaistas“
Vienas iš tyrimo autorių atskleidė Marios kasdienybės detales, kurios atrodo kaip klasikinis sveikuolio vadovėlis. Moteris niekada nerūkė, nevartojo alkoholio ir mėgavosi savo darbu, gyvendama kaime, palaikydama vidutinį fizinį aktyvumą. Jos mitybos pagrindą sudarė Viduržemio jūros regiono produktai, tačiau mokslininkus labiausiai nustebino specifinis produktas: jogurtas. Maria kasdien suvalgydavo net tris porcijas jogurto, ir tyrėjai teigia, kad šis fermentuotas produktas galbūt suteikė jai unikalias apsaugines savybes.
Psichologinė ilgaamžiškumo pusė
Kol mokslininkai analizuoja ląsteles, patys ilgaamžiai dažnai pateikia kur kas paprastesnius receptus. Pavyzdžiui, Ethel Catram, seniausias žmogus pasaulyje, teigia, kad išklausyti kitų nuomonę ir atlikti savo sumanymus yra svarbu. Tai rodo, kad emocinė sveikata ir gebėjimas vengti konfliktų gali būti ne mažiau svarbūs nei fizinė būklė.
Nėra vyro – nėra problemų?
110 metų sulaukusi Jenny Libertini teigia, kad lėtinio streso nebuvimas labai svarbus ilgaamžiškumui. Jos draugė juokauja, kad ilgaamžės vienišumo yra raktas į gerovę. Tokie teiginiai vėlgi patvirtina tezę, kad psichologinė gerovė yra esminis ilgaamžiškumo veiksnys.
Griežta disciplina prieš visišką laisvę
Pasaulio ilgaamžių gretose galima rasti visiškai priešingų gyvenimo būdų. Inah Canabaro Lucas, kuri sulaukė 116 metų, savo gyvenimą paskyrė tarnystei ir griežtai tvarkai, o kaprizingas Vincent Dransfieldas, gyvenęs 110 metų, buvo visiškai laisvas, valgęs, ką panorėjęs. Jo istorija rodo, kad ir genetika, ir požiūris į gyvenimą gali būti galingesni už bet kokias dietas.
